- prašnekimas
- prašnekìmas sm. (2) K, NdŽ, KŽ → prašnekti 1: Prašnekimas prūsiškai išgelbėjo Gr[unau']ą nuo neišvengtinos mirties LTI344(K.Būg). Autoriui reikėjo čia šnekesniam būti – tuo savo prašnekimu įtikti mokytojui, mokiniui ir mokinio tėvams J.Jabl. \ šnekimas; įsišnekimas; išsišnekimas; prašnekimas; sušnekimas
Dictionary of the Lithuanian Language.